Holger Lahayne

Atsakomybė

Nuodėmė

Esame skirtingi krikščionys. Įprasta sakyti, kad krikščionybė ir vieninga bažnyčia skilo į skirtingas atšakas. Iš pradžių - į rytų ir vakarų krikščionis, vėliau vakarų Bažnyčią suskaldė reformacija. Gali būti ir kitoks požiūris, nes pagal Šv. Raštą : „Vėjas pučia kur jis nori,.." Jon 3. 8a. Tai Jėzus pasakė apie Dievo Dvasią, kuri veda tikinčiuosius. Sekant šiuo požiūriu, Bažnyčia ne tiek „skilo" tarsi koks negyvas daiktas, kaip sena molinė puodynė, bet nuolatos vystėsi Dvasios vedama. Bažnyčia yra gyva ir nuolatos kinta. Tai rodo istorija. Be abejo, tas procesas yra skausmingas, ir žmonių akimis žiūrint, ne visą laiką sėkmingas.

Astrida Petraitytė

Iš kasmečio knygų srauto nelengvai išnyra unikumai, tyliai glūdintys nuošalėje, nelabai patogių nei lengvam pasiskaitymui, nei šmaikščiam ar sentimentaliam pasiplepėjimui. Tokia laikytume ir itin kruopštaus, ilgalaikio triūso pareikalavusią D.Pociūtės monografiją „Maištininkų katedros: ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai" („Versus aureus", 2008 m.), nušviečiančią neilgą, bet dvasinei Lietuvos (LDK) raidai labai reikšmingą XVI a. laikotarpį - pora dešimtmečių iki Radvilos Juodojo mirties (1565 m.). Kalbinu autorę - Vilniaus universiteto docentę, humanitarinių mokslų daktarę Dainorą Pociūtę.