Cujus regio, ejus religio [1]

Reformacijos judėjimas, supažindinęs Lietuvos visuomenę net su trimis protestantizmo atšakomis - kalvinizmu, liuteronizmu ir arijonizmu - XVII a. pirmoje pusėje dėl įvairių priežasčių ėmė slūgti ir užleisti savo pozicijas katalikybei bendrame Lietuvos religiniame paveiksle. Nepaisant to, Lietuvos konfesiniame žemėlapyje išliko tam tikros teritorijos, kuriose gyvenusi lokalinė visuomenė reprezentavo protestantiškojo tikėjimo ir protestantiškosios veiklos bruožus. Bažnyčios istoriografijoje iki šiol labiau vyrauja globalinis, visuotinis žvilgsnis į konfesinę praeitį, ne visada galintis paaiškinti tikėjimo kovų ir konfliktų amžiaus problemas.

2012-ieji - viena įsimintiniausių dabarties laiko atkarpų Lietuvos evangelikams reformatams: minėtos Evangelinio tikėjimo globėjų kunigaikščių Radvilų - Mikalojaus Radvilos Rudojo (500-osios) ir Jonušo Radvilos (400-osios) - gimimo metinės; sutikta reformatų šimtmečių knyga Antrasis šveicariškasis išpažinimas; bene pirmą kartą oficialioje valstybės renginio ceremonijoje - Valstybės dienos minėjime - žodis maldai buvo suteiktas Lietuvos evangelikų reformatų atstovams; Vilniuje duris atvėrė Evangelinis Biblijos institutas - Lietuvos evangelinė akademinė institucija, teikianti teologinį ir biblinį išsilavinimą.

2012 metais buvo ir spalio 23-oji. Diena, kada teismo nutartimi ir antstolio patvarkymu neteisėtai pasisavintos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sugrąžintos Lietuvos evangelikų reformatų -Unitas Lithuaniae- Sinodui saugoti. Nerimas ir džiaugsmas, apmaudas ir tikėjimas, meilė ir viltis - tokie jausmai tądien krito į emocijų skrynelę tų, kurie matėme, kaip po ilgų aštuonerių metų mums vėl atsiveria Vilniaus šventovės durys...

Skaitykite visą leidinį...