Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. V d. Salamiestis

Salamiesčio miestelis įsikūręs dešiniajame Pyvesos (dešinysis Mūšos intakas, 95,4 km ilgio) krante, 10 km į pietryčius nuo Vabalninko. Istoriškai Salamiestis yra žinomas nuo XVI a. pab. ir priklausė kunigaikščiams Radviloms. Jie miestelyje įkūrė reformatų maldos namus, kuriuos mini 1673 metų inventorius. Kunigą Radvilos išlaikydavo iš savo iždo. Pamaldos buvo laikomos lietuviškai. Yra išlikęs reformatų pamokslininko Andriaus Lisieckio skundas, kad jį sumušęs Kupiškio klebonas kun. S. Lipovskis. Sumuštasis vėliau miręs. Tuo religiniai nesutarimai miestelyje nesibaigė: 1729-08-24 Palėvenės domininkonas Gruzdis sukurstęs žmones, kurie apiplėšę reformatų maldos namus su klebonija; pamokslininkas Čaprackis su žmona turėję bėgti. Reformatai skundęsi net Prūsijos rezidentui Varšuvoje Hoffmanui. 1762 metais pamokslininkas Mykolas Jaugelis vėl buvo sumuštas katalikų. Nuo 1751 m. Salamiestyje ne visą laiką būdavo net ir vienas reformatų kunigas. Paskutiniuoju nuolatiniu kunigu yra buvęs Jonas Snarskis, į Salamiesčio parapiją paskirtas 1837 m. 1841 metų kovo mėn. jis buvo iškeltas į Biržus ir nuo to laiko Salamiesčio parapija savo kunigo neturėjo.

Kornelijus Šišla. Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. II d.  Biržai

Biržų evangelikų reformatų bažnyčia lėšų buvo gavusi dar 1584 m. Ji turėjo veikti nuo XVI a. 6 dešimtmečio, kai Mikalojus Radvila Rudasis perėjo į reformacijos pusę. 1589 metų savivaldos privilegijos dokumente pažymėtina, kad Kristupas I Radvila Perkūnas, pastatęs Biržų pilį, išmūrijo ten bažnyčią „tikrajai evangelikų krikščionių tikybai". Ten pat minima, kad Biržų miesto burmistro ir patarėjų tarnybas užimtų tik evangelikų tikybos žmonės, neįsileidžiant katalikų ir žydų. 1592 metais Biržuose jau dirbo keli evangelikų kunigai. Radvilos patikino jiems išlaikymą. Pirmasis bažnyčios pastatas dingo 1625 m., švedams sudeginus tvirtovę ir miestą. Toliau bažnyčia dar kelis kartus buvo perstatoma.

Kornelijus Šišla. Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. V d. Nemunėlio Radviliškis

Nemunėlio Radviliškio miestelis įsikūręs toje vietoje, kur Apaščia įteka į Nemunėlį, 24 km į šiaurę nuo Biržų, prie pat Lietuvos sienos su Latvija. Nemunėlio apylinkėse, kiek į šiaurės rytus, yra labiausiai į šiaurę nutįsusi Lietuvos teritorijos dalis. Miestelis pavadinimą gavo nuo Radvilų giminės, kuriems priklausė minimos teritorijos. Radvilos čia XVI a. pastatė reformatų bažnyčią ir apdovanojo įvairiais turtais. Miestelis įrašytas jau 1529-1567 m. Lietuvos miestų ir miestelių sąrašuose. XVIII a. pradžioje miestelis labai nukentėjo nuo karo su švedais ir nuo maro. Miestelis pradėjo augti, kai 1868-1870 m. buvo pravesta geležinkelio linija. 1887 m. liepos 26 d. pašventintas Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčios pamatų kertinis akmuo ir jau 1890 m. liepos 8 d. - nauja evangelikų reformatų bažnyčia.