Kornelijus Šišla. Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. II d.  Biržai

Biržų evangelikų reformatų bažnyčia lėšų buvo gavusi dar 1584 m. Ji turėjo veikti nuo XVI a. 6 dešimtmečio, kai Mikalojus Radvila Rudasis perėjo į reformacijos pusę. 1589 metų savivaldos privilegijos dokumente pažymėtina, kad Kristupas I Radvila Perkūnas, pastatęs Biržų pilį, išmūrijo ten bažnyčią „tikrajai evangelikų krikščionių tikybai". Ten pat minima, kad Biržų miesto burmistro ir patarėjų tarnybas užimtų tik evangelikų tikybos žmonės, neįsileidžiant katalikų ir žydų. 1592 metais Biržuose jau dirbo keli evangelikų kunigai. Radvilos patikino jiems išlaikymą. Pirmasis bažnyčios pastatas dingo 1625 m., švedams sudeginus tvirtovę ir miestą. Toliau bažnyčia dar kelis kartus buvo perstatoma.

Kornelijus Šišla. Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. V d. Nemunėlio Radviliškis

Nemunėlio Radviliškio miestelis įsikūręs toje vietoje, kur Apaščia įteka į Nemunėlį, 24 km į šiaurę nuo Biržų, prie pat Lietuvos sienos su Latvija. Nemunėlio apylinkėse, kiek į šiaurės rytus, yra labiausiai į šiaurę nutįsusi Lietuvos teritorijos dalis. Miestelis pavadinimą gavo nuo Radvilų giminės, kuriems priklausė minimos teritorijos. Radvilos čia XVI a. pastatė reformatų bažnyčią ir apdovanojo įvairiais turtais. Miestelis įrašytas jau 1529-1567 m. Lietuvos miestų ir miestelių sąrašuose. XVIII a. pradžioje miestelis labai nukentėjo nuo karo su švedais ir nuo maro. Miestelis pradėjo augti, kai 1868-1870 m. buvo pravesta geležinkelio linija. 1887 m. liepos 26 d. pašventintas Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčios pamatų kertinis akmuo ir jau 1890 m. liepos 8 d. - nauja evangelikų reformatų bažnyčia.

Kornelijus Šišla. Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. III d. Papilys

Papilio miestelis stovi dešiniajame Rovėjos upės (dešinysis Apaščios intakas, 34,8 km ilgio) krante, 18 km į pietryčius nuo Biržų. Papilyje yra gimęs ir čia mokęsis kunigaikštis Jonušas Radvila (1612-1655 m.). XVIII a. Papilys atiteko Kosialkovskiams. Evangelikų reformatų bažnyčia buvo įsteigta kunigaikščių Radvilų tuo pačiu metu su Biržų katalikų parapija. Radvilų dvaras teikė bažnyčiai ir klebonui visą išlaikymą. Šioje bažnyčioje yra įmūrytas akmuo, tikinčiųjų laikomas turįs stebuklingos galios. Papilio dabartinė evangelikų reformatų bažnyčia statyta 1782-1785 m. Tai liudija datos, įrašytos lentelėje, virš pagrindinių durų.

Kornelijus Šišla. Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m.  I dalis

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje prasidėjo daugelio okupacijos metais draustų ir persekiotų gyvenimo sričių atstatymas. Viena, bene labiausiai nuniokotų sričių, yra Bažnyčia. Greta gerai visiems žinomos katalikų bažnyčios Lietuvoje egzistuoja ir daugiau įstatymiškai pripažintų ir įteisintų tradicinių religinių konfesijų, dar vadinamų religinėmis mažumomis. Viena iš tokių konfesinių bendruomenių Lietuvoje yra evangelikai reformatai, kurių religinį ir kultūrinį gyvenimą Biržų krašte Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940 m.) pamėginsiu trumpai apžvelgti.